Patarimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie natūralaus vėdinimo trūkumai?

Nėra tiekiamo oro kiekio kontrolės ir oro kokybė dažnai būna prastesnė už pageidaujamą ar norminę; veikia tik esant skirtingoms vidaus ir aplinkos temperatūroms, arba tik esant vėjui; šaltu metų laiku ženkliai didėja šilumos nuostoliai, nes šiluma su šalinamu oru išmetama į aplinką.

Kokie natūralaus vėdinimo pranašumai lyginant su mechaniniu?

Natūralus vėdinimas veikia dėka vėjo ir gravitacinių jėgų. Skirtingos temperatūros oras turi skirtingą tankį, o taip pat ir skirtingą santykinę masę. Natūraliam vėdinimui įrengti nereikia didesnių investicijų, nėra susidėvinčių dalių, oras neįgauna krūvio.

Kokie mechaninio vėdinimo trūkumai?

Ventiliatorių darbui reikalinga energija; sistemą brangiau įrengti, reikalingas periodinis aptarnavimas, reikalinga papildoma erdvė įrengimui.

Kokie mechaninio vėdinimo pranašumai lyginant su natūraliu?

Mechaninis vėdinimas veikia norimu laiku, norimu režimu; gali būti programuojamas; dažniausiai įrengiamas su šilumos rekuperacija, todėl taupoma šiluma vėdinimui bei patalpų šildymui; užtikrina norimą šviežio oro kiekį ir kokybę (oras filtruojamas, pašildomas arba atvėsinamas, gali būti sausinamas arba drėkinamas).

Kiek energijos sutaupoma vėdinant rekuperatoriaus pagalba?

Sutaupoma šiluma vėdinimui, bet ne patalpų šildymui. Vėdinimui sutaupoma nuo 50 iki 95 proc. šilumos. Tai nulemia santykinis oro drėgnumas, temperatūrų skirtumas patalpose ir aplinkoje, vėdinimo įrenginio tipas ir veikimo režimas. Tarkim, jei į patalpas, kurių temperatūra yra +20oC, žiemą per langą įleisime šviežio -15oC temperatūros oro, tai per rekuperatorių tomis pačiomis sąlygomis tiekiamo šviežio oro temperatūra būtų apie +5oC – +19oC. Papildomas oro pašildymas (jei jo reikia) reikalingas tik 1oC – 15oC, bet ne 35oC vėdinimo per langus atveju

Ar būtina „pasyviame“ name įrengti rekuperacinę sistemą?

Taip, būtina – nes priešingu atveju prarandama „pasyvaus“ namo koncepcija. Jei namas gerai izoliuotas, tuomet pagrindiniai šilumos nuostoliai tenka vėdinimui, o kad sumažinti juos, reikia šilumą grąžinti rekuperatoriaus pagalba. Pasyviojo namo standartas sukurtas 1995 m. Vokietijoje. Jis remiasi nedidelių energijos sąnaudų namų statybos patirtimi. Standartą sukūrė Wolfgangas Feistas, Vokietijos

Pasyvių namų instituto (Passivhaus Institut) steigėjas. Pasyvus namas, tai pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (min 20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui, kad energijos suvartojimas pastato šildymui neviršytų 15 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus (palyginimui, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis įprastinis namas suvartoja vidutiniškai 120 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus), o bendras pirminės energijos poreikis šildymui, karšto vandens paruošimui, ventiliacijai, apšvietimui, butiniams prietaisam neviršytų 120 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus.

Tam pasiekti nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, nereikia radiatorių bei juos aptarnaujančių vamzdžių bei laidų. Pasyviame name šilumos nešėjas yra švarus oras, kurį į patalpas tiekia rekuperacinė ventiliacijos sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu. Pasyvus namas yra sandarus – namo vidinė dalis gerai apsaugota nuo šilumos nuostolių. Tokio namo pagrindiniai pranašumai – ekonomija ir ekologija. Pasyvūs namai yra draugiški aplinkai namai, kurie neteršia aplinkos, kurioje gyvename. Gyventi tokiame name – reiškia būti nepriklausomam nuo energijos išteklių kainų.

Ar reikalingas papildomas tiekiamo oro pašildymas?

Tai priklauso nuo rekuperatoriaus tipo ir konkrečių poreikių, tačiau tinkamai tiekiamo oro temperatūrai pasiekti dažniausiai reikalingas papildomas tiekiamo į patalpas oro pašildymas.

Kada statybos eigoje reikia montuoti vėdinimo sistemas?

Montuoti reikia iki apdailos. Geriausia sprendimus priimti dar projektuojant architektūrinę dalį ar dizainą, tuomet racionaliau išnaudojamos erdvės, vėdinimo sistema dažnausiai būna efektyvesnė dėl mažesnio ortakių ilgio, didesnių skerspjūvių ir konfiguracijos optimalumo.

Kas yra rekuperacija?

Tai pakartotinas šilumos panaudojimas. Vėdinimo įrenginiuose (rekuperatoriuose) šilumos mainai vyksta šilumokaityje, kur šalinamo iš patalpų oro šiluma perteikiama tiekiamam į patalpas orui.

Kas yra šilumos siurblys?

Tai mechaninė sistema, kurios pagalba šiluma/šaltis perkeliama iš vienos pusės į kitą (iš aplinkos į patalpas ar atvirkščiai).

Kiek energijos galima gauti šilumos siurblio pagalba?

Su 1 kW elektros energijos galima gauti 2-6 kW šiluminės energijos. Tai priklauso nuo šilumos siurblio tipo, šilumos mainų būdo ir temperatūrų. Dažniausiai naudingumo koeficioentas COP yra 3-5 (skaičiuojamas esant konkrečioms temperatūroms).


Comments are closed.